Nedaug kas pasikeitė nuo 15 amžiaus, kai pasaulyje pradėjo plisti vizitinės kortelės. Kinijoje jos buvo popierinės, Europoje – medinės, tačiau tradicijos ir įteikimo principai išliko panašūs iki pat šiol. Dabar 2020-ji, o mes vis dar spausdiname vizitines korteles, nors puikiai suprantame, kad jos yra savotiška atgyvena. Kodėl?
Atsakymas yra paprastas – vizitines korteles lengviau kolekcionuoti, nei el. laiškų parašus.
Kaip pasigaminti tokias vizitines korteles, kad jos ir po 20 metų duotų naudos? Pabandysime surašyti kelis konkrečius patarimus.
Kortelės tipas
Pirmiausia, reikia nuspręsti, kokio tipo vizitinę kortelę gaminsite. O tipai yra 3:
- Asmeninės;
- Profesinės;
- Prekės ženklo/įmonės.
Asmeninės yra skirtos jus pristatyti, kaip asmenį, jos pasako, kas yra Jonas Petraitis ir kaip su juo susisiekti. Profesinės pristato tam tikrą profesiją. Pavyzdžiui, kirpėja, santechnikas, muzikantas ir t.t. Vardas ir pavardė ne tiek svarbu, todėl svarbiausia yra profesija ir kontaktai. Dažnai ant tokių vizitinių kortelių pavardė nėra rašoma, pakanka „Kirpėja Agnė“ ar „Elektrikas Vytautas“. Jei vizitinėje besireklamuojantis profesionalas turi savo krautuvę ar dirbtuves, dažnai kitoje pusėje pateikiami tos vietos kontaktai, kartais net stilizuotas žemėlapis. Taip, beje, atrodė vizitinės kortelės dar 16 amžiuje. Prekės ženklo ar įmonės kortelės yra skirtos pristatyti tam tikroje įmonėje dirbančiam žmogui ir jo pareigoms. Dėl to daugiausiai akcentuojamas įmonės logotipas, o tik tada vardas, pavardė, būtinai pareigos ir kontaktai. Kuo tokia kortelė skiriasi nuo profesinės? Prekės ženklo kortelėje nėra akcentuota profesija, čia akcentas dedamas ant logotipo.
Kartais viena pusė išnaudojama profesinei kortelei, o kita – prekės ženklo. Tai labai aktualu kirpykloms, statybų įmonėms, buhalteriams ir t.t.
Nepersistenkite su kaligrafija
Senovės Kinijoje, kur ir atsirado kortelės, kaligrafija buvo didžiausias menas. Mokėti dailiai užrašyti hieroglifus reiškė, kad esate turtingas žmogus, nes galite skirti laiko mokslams arba nusamdyti savo mokslo žmogų. Kaligrafijos menas atėjo ir į Europą 15-16 amžiuje. Tada kaligrafams buvo tikras aukso amžius, nes reikėjo ranka pagaminti daugybę kortelių. Dabar jos spausdinamos mašinomis, o tada buvo gaminamos ranka. Visiems, kas domisi kaligrafija, yra žinoma auksinė taisyklė: „mažiau yra gražiau“. Idealiausia vizitinė kortelė – baltas rankų darbo popierius ir inicialai (net ne pilnas vardas ir pavardė!). Įspaustas šeimos ar namų herbas padaro likusį darbą, nes tai savotiškas to žmogaus reputacijos įrodymas.
Jei norite puikios vizitinės kortelės, neprigrūskite daug informacijos. Be to pasirinkite solidų ir stilingą teksto šriftą, jei tai jūsų asmeninė vizitinė kortelė.
Naudokite tik kokybišką popierių
Popieriaus pardavėjai visame pasaulyje turi pakankamai daug darbo, nes kokybiškos vizitinės kortelės spausdinamos ne ant paprasto kartono, o ant turinčio tam tikrą atspalvį ir tekstūrą popieriaus. Jis gali būti blizgus arba matinis, su įvairiais raštais. Be to jis nebūtinai turi būti baltas. Šiuolaikinės spaudos technologijos leidžia nesunkiai spausdinti ant tamsių spalvų popieriaus, klijuoti lipdukus, jei reikia originalių sprendimų (Lipdukų gamyba – atskira tema, nesigilinkime).
Auksas ir sidabras tinka ne visada
Kai kuriems atrodo, kad jų vizitinės kortelės turi būti prabangios. Tam naudojama šilkografija ir auksinės, sidabrinės ar bronzinės spalvos. Deja, kai kurie tokie sprendimai yra neteisingi. Auksas reiškia žmogaus turtą ir norą juo pasididžiuoti, pasirodyti. Dėl to paauksuota kirpėjos vizitinė kortelė gali būti suprasta neteisingai – ji turbūt kerpa tik karalius ir „elitą“… Iš kitos pusės juvelyro vizitinė kortelė privalo būti paauksuota, nes tai atspindi jo darbo statistiką. Santechnikas gali turėti pabronzuotą kortelę (aliuzija į varinius vamzdžius).
Rinkitės originalų dizainą
Venkite įprastų klišių, net jei tai profesinė vizitinė kortelė. Juk kiekviena profesija turi susijusių vaizdinių, pavyzdžiui, kirpėja – žirklės ir šukos, santechnikas – veržliaraktis ir pan. Dėl to rekomenduojama vizitinės dizainą patikėti profesionalams, mažiau eksperimentuoti patiems.
Reklama ir rinkodara 